Lietuvos verslas efektyvumo skatinimo iniciatyvų ateityje imsis vis drąsiau

2016.03.25

Lietuvoje verslininkai skiria nemažai dėmesio efektyvumo siekimui, visuose sektoriuose itin vertinamas gebėjimas mažiausiais įmonės ištekliais kurti didžiausią įmanomą naudą. Tačiau, anot procesų valdymo sistemą Lean diegiančios tarptautinės įmonės „Honsha“ vykdančiojo direktoriaus Samuel Obara, efektyvesnį procesų valdymą, kaip verslo strategiją, šiuo metu regi tik maža dalis Lietuvos verslininkų.

Lietuva atranda ir pasaulinius procesų valdymo būdus

Lietuvos norą augti ir gebėjimą vystyti savo idėjas rodo didėjantis verslų skaičius, 2015 m. pradžioje mūsų šalyje ekonominę veiklą vykdė net 64 153 įmonės, o pasaulio banko parengtame  palankių verslo sąlygų reitinge Lietuva pateko į dvidešimtuką. „Honsha“ vadovas S. Obara teigia, kad Lietuvos verslas evoliucionuoja pakankamai sparčiai, tačiau efektyvumo didinimo prasme nuo kai kurių įmonių užsienyje atsiliekama net kelis kartus.

Pasaulyje Lean procesų valdymo sistema yra taikoma jau ne vieną dešimtmetį, tuo tarpu Lietuvoje tai vis dar laikoma naujove. „Galima teigti, kad tokiai situacijai didelę įtaką padarė sudėtingas šalies istorinis fonas, kuris sulėtino verslo augimą ir nulėmė tam tikrus įsitikinimus, kurie stabdo pokyčius. Po apsilankymo daugelyje Rytų Europos šalių ir Lietuvoje pastebėjau, kad pastarojoje verslininkai apie procesų valdymo sistemą Lean žino daugiau nei artimų šalių kaimynai ir ją priima kur kas palankiau. Nepaisant istorinių aplinkybių, verslas sugebėjo išsiugdyti reikiamas kompetencijas, tik jam dar trūksta žinių, kur ir kaip jas nukreipti, kad būtų pasiekiami geriausi rezultatai. Kadangi Lietuvoje gilios procesų valdymo praktikos dar nėra susiformavusios, jau dabar verslą reikia skatinti jas perimti iš pačių geriausiųjų“, – teigia S. Obara.

Lietuvos verslas yra pakankamai jaunas, tad nieko nuostabaus, kad  per mažai susipažinta su tarptautinėmis praktikomis, o neigiami stereotipai apie efektyvumo skatinimo iniciatyvas tebėra gajūs. „Neretai manoma, kad pasaulyje taikomos procesų valdymo sistemos tinkamos tik pramonės sektoriui ir naudą teikia tik labai didelėms įmonėms ar yra pritaikytos tik tam tikrų šalių gyventojų mentalitetui. Lietuvoje šiuo metu gerųjų Lean taikymo praktikų yra palyginti nedaug, tačiau šiuo klausimu esame kiek pažangesni lyginant su kaimynine Latvija. Todėl galime matyti teigiamą perspektyvą – išbandome ir priimame pasaulinius procesų valdymo metodus“, – teigia „Honsha“ partnerių Lietuvoje, „Lean.lt“, praktikas Vidas Petraitis.

Efektyvumą suvokia skirtingai, bet klaidos – tos pačios

 Vieningam efektyvumo vertinimui stiprų pagrindą padėjo automobilių gamintojos „Toyota“ fabrikuose išvystyti „Toyota“ gamybos sistemos (angl. Toyota Production Systems) metodai. Šioje įmonėje dar XX a. pradėti taikyti principai virto bendra procesų valdymo filosofija, kurios esmė: atskiroms mašinoms skiriamas dėmesys nukreipiamas į sklandžią visų gamyklos procesų eigą. Gerąją gamybos sektoriaus praktiką greitai perėmė ir kitos įmonės, o tai paskatino ir vieningesnės efektyvumo sąvokos vartojimą. Tačiau verslo atstovai efektyvumą gali suvokti skirtingai net tais atvejais, kai jie veikia  toje pačioje šalyje. Daug metų įvairiuose „Toyota“ padaliniuose dirbusio S. Obara teigimu, verslo požiūrį į pokyčius nemaža dalimi lemia kultūriniai skirtumai, tačiau jie tikrai nėra tokie svarbūs kaip organizacijos formuojama vidinė kultūra.

„Klystama manant, kad kitose šalyse įgyvendinamos praktikos tinka tik tų šalių įmonėms. Viskas prasideda nuo asmeninių barjerų įveikimo, noro keistis, augti, ieškoti geriausių įmanomų sprendimų. Diegiant Lean metodus įvairiuose „Toyota“ padaliniuose įsitikinau, kad visai nesvarbu, ar įmonė veikia Jungtinėje Karalystėje, ar Brazilijoje – požiūris į pokyčius ir poreikis tobulėti priklauso ne nuo šalies, o nuo aktyvaus lyderio ir nuolat vystomos organizacijos vidinės kultūros. Įtraukus visus įmonės darbuotojus ir kartu suvokus tikrąją metodų esmę – rezultatai gali gerokai pralenkti net drąsiausius lūkesčius“, – komentuoja S. Obara.

Anot su daugiau nei 60 Lietuvos įmonių dirbusio „Lean.lt“ praktiko V. Petraičio, didinant bet kurios įmonės efektyvumą, kartojama ta pati esminė klaida. „Įmonės daugiausia dėmesio skiria infrastruktūros sutvarkymui ar naudojamos technikos atnaujinimui. Tačiau tik įmonės su pažangesniu mąstymu įvertina, kokią reikšmę turi veiklos procesai ir žmonės. Lyginant geriausius rezultatus pasiekiančias  Lietuvos įmones su Vakarų Europos šalių įmonių rodiklių vidurkiu, vieno darbuotojo sukuriama vertė kai kuriuose sektoriuose gali būti mažesnė net keturis kartus. Paskutiniais duomenimis didžiausia vieno darbuotojo sukuriama vertė Lietuvoje buvo fiksuojama maisto pramonės sektoriuje ir siekė 22 tūkst. eurų per metus. To paties sektoriaus užsienio įmonėse šis rodiklis siekė beveik 40 tūkst. eurų per metus. Turint omenyje Lietuvos augimo tempus, tikėtina, kad ši situacija keitėsi į gerąją pusę, tačiau tikrai dar turime kur pasitempti. Tie, kurie sugeba įveikti stereotipus, nebijo patirties semtis iš gerųjų procesų valdymo praktikų, priartėja prie geriausių Lean taikymo praktikų“, – pasakoja V. Petraitis.

Perspektyvose atsiranda žodžiai „procesai“ ir „žmonės“

Sėkmingam procesų valdymui reikia greitai reaguoti į efektyvumą nusakančius rodiklius. „Vyrauja suvokimas, kad pagrindinis efektyvumo matas yra pasiekti rezultatai mėnesio pabaigoje, nors efektyvumo užtikrinimas turi vykti nuolat. Sukūrus sistemą, kuri padeda įvertinti kaip kokybiškai yra atliekamas kiekvienas procesas, situaciją galima stebėti dienų, valandų, minučių ar net sekundžių tikslumu. Tada mėnesio pabaigoje nereikia analizuoti, kas buvo ar nebuvo padaryta, kokios yra pasiekto ar nepasiekto rezultato priežastys. Nuolat valdant procesų efektyvumą, vertinant darbuotojų veiklas, kiekviena diena akivaizdžiai parodo, kokio rezultato galima tikėtis mėnesio pabaigoje“, – pasakoja S. Obara.

Pasak V. Petraičio, stebint Lietuvos verslo augimo spartą ir rodomą iniciatyvą ieškoti geriausių sprendimų, galima manyti, kad greitu metu į verslo ir procesų valdymą, įmonės kultūrą bei darbuotojus bus žiūrima kaip į bendrą vertę kuriančią visumą. „Lietuvos įmonės darosi brandesnės, suvokiama, kad kiekvienas verslas turi gerų ir blogų periodų, tiek į vienus, tiek į kitus reaguoti būtina. Tai lems ir kiek kitokį efektyvumo vertinimą – jo reikia ieškoti ne pavieniais atvejais, o nuolatos. Identifikuoti problemas ir imtis pokyčių turi ne tik tos įmonės, kurios susiduria su verslo krizėmis, tačiau ir tos, kurios net geriausiu laikotarpiu siekia pigiau, geriau, greičiau“, – teigia „Lean.lt“ praktikas V. Petraitis.

Lietuvos verslas efektyvumo skatinimo iniciatyvų ateityje imsis vis drąsiau

Lean.lt direktorius Vidas Petraitis

Lietuvos verslas efektyvumo skatinimo iniciatyvų ateityje imsis vis drąsiau

Sammy Obara , „Honsha“ vykdantysis direktorius.