Diena su „Volfas Engelman“ vadovu: visada turime planą B

Indrė Sesartė / Verslo žinios/ 2016 07 08

Kaune veikiančio bravoro – kaip susigrąžinus istorinį vardą vadinama ši alaus darykla – administracijos darbuotojai darbo dieną kartu su vadovu Mariumi Horbačausku pradeda kartu gerdami arbatą ar kavą, o pačių gaminamą alų rytais ragauja nebent įmonės degustatoriai.

Kai 1999 m. į tuometinį „Ragutį“, įsigydama kontrolinį jos akcijų paketą, atėjo Suomijos „Olvi“ įmonių grupė, buvo nukreiptos investicijos į gamyklos modernizavimą. Iš viso nuo įsigijimo į Kauno bravorą investuota virš 40 mln. Eur. Tačiau suomiai pamatė, kad vien pakeisti įrengimų nepakaks. Naujam įmonės vystymosi etapui pradėta ieškoti naujo vadovo. Nuspręsta imtis ir dar didesnių permainų – 2011 m. susigrąžintas istorinis „Volfas Engelman“ pavadinimas.

Ponas Horbačauskas prie bravoro vairo stojo 2012 m. Tai buvo didelis iššūkis, nes rinkai reikėjo deramai pristatyti naują prekės ženklą.

untitled4Bravoro direktorius VŽ teigia, jog dar besimokydamas mokykloje nusprendė, jog sieks būti didelės įmonės vadovu. Šiam tikslui pasiekti baigė vadybos ir teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete, tuomet aukščiausio lygio vadovų studijas Baltijos vadybos institute (BMI). Prieš ateinant į „Volfas Engelman“, jis vadovavo prekybos padaliniui „Henkel“ kompanijoje, suomių kapitalo „Fazer“ kepykloms, kelionių organizatoriui „Novaturo grupė“.

„Turėjau patirties greito apyvartumo prekių gamyklos vadovavimui. Nors gaminami produktai ir skyrėsi, tačiau esminiai dėsniai yra tokie patys – rinkai pasiūlyti tokį produktą, kokio jai reikia dabar, gebėti skubiai reaguoti į pirkėjų poreikius“, – sako pašnekovas. Gaminant greito apyvartumo prekes, būtina nuosekliai kurti ir išlaikyti pirkėjų pasitikėjimą tokiu produktu, nes prekybos tinkluose nelaikomos tos prekės, kurios nepasiteisina.

Valdymas, grįstas pasitikėjimu

Iš viso „Olvi“ įmonių grupė valdo gėrimų gamyklas Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje. Šeimos valdoma „Olvi“ dar išsaugojo prieš 140 metų Suomijoje, Iisalmi mieste, pradėjusią veikti alaus artelę – atnaujintame, bet autentiškas detales išsaugojusiame pastate, dirba įmonių grupės prezidentas Lasse Aho. O šį išsaugotą pastatą juosia jau modernios gėrimų gamyklos pastatai.

Generalinio direktoriaus pareigas p. Horbačauskui patikėję suomiai nėra dažni svečiai „Volfas Engelman“. Įdomu tai, jog įmonių grupės prezidentas nuo p. Horbačausko priėmimo 2012 m. dar nėra lankęsis Kauno alaus darykloje. „Savininkai yra nuolat informuojami apie mūsų rezultatus, pateikiamos ataskaitos, aš lankausi įmonių grupės vadovų susitikimuose. Visą informaciją jie turi. Tai ir yra pasitikėjimas“, – įvardija vadovas.

untitled2Kaip veikia bravoras, klausiu p. Horbačausko, su kuriuo vaikščiojame po gamybinius cechus. Nors naują alaus rūšį kuria aludariai, kurių „Volfas Engelman“ yra du, tačiau iš tiesų šiame procese dalyvauja labai daug darbuotojų. Nauja rūšis yra degustuodama, vertinama, išsakomi įvairūs pasiūlymai. Jos sukūrimui kartais prireikia net kelerių metų.

Iš viso dabar bravorui priklauso 5,5 ha teritorija, kurioje dar veikiant „Engelman“ daryklai čia vešėjo ir apynių laukai.

Paskatino darbuotojus kalbėtis

Pradėjęs vadovauti „Volfui Engelman“, p. Horbačiauskas čia sako radęs įdomią situaciją: darbo organizavimas ir kontrolė veikė gerai, tačiau darbuotojų motyvacija „šlubavo“ – žmonės tiesiog nepakankamai bendravo tarpusavyje.

„Todėl pirmus mėnesius, atėjęs į šias pareigas, aš tik bendravau su darbuotojais, šnekėjomės, aiškinomės, ko jie pasigenda. Paaiškėjo, kad bendravimo ir bendradarbiavimo. Todėl sukurtos įvairių padalinių komandos tuo ir užsiėmė, jog stiprino šią grandį – sužinoti darbuotojų nuomonę įvairiais klausimais, kad visi jaustųsi išgirsti, – kalba vadovas. – Motyvuotas darbuotojas, kuris jaučiasi komfortiškai, nuveikia daugiau.“

Vienu pirmųjų darbų, kurių ėmėsi p. Horbačauskas, tai administracijoje, vienoje iš patalpų, buvo įrengtas arbatos ir kavos kambarys, į kurį kasryt susirenka vadovai, kiti darbuotojai ir čia neformaliai bendrauja. Čia galima pavartyti laikraščius. Mums lankantis, ant stalo buvo padėtas dubuo su saulėgrąžomis. „Tai aš parvežiau iš komandiruotės Ukrainoje“, – šypteli direktorius.

Keliolikos vadovų komanda, atėjus į ją dirbti p. Horbačauskui, nepasikeitė. Jų amžiaus vidurkis – apie 40 metų. „Žmonės tie patys, tik daugiau deda širdies į tai, ką daro. Svarbiausia – vadovai turi būti bendraminčiai. Man atėjus vadovauti, sutapo mūsų vertybės, o tai reiškė, kad galėsime kartu dirbti“, – pastebi direktorius.

Motyvuojanti darbo aplinka

Darbe svarbios detalės, todėl buvo nuspręsta suvienodinti „Volfas Engelman“ turimą automobilių parką, kad vadybininkai važinėtų su firmine atributika pažymėtais naujais automobiliais. „Tokie momentai labai svarbūs darbuotojams. Jie tuomet ir patys pasitempia, nes tai naujas, gražus automobilis. Tai svarbi darbo kokybės dalis“, – įsitikinęs p. Horbačauskas.

untitled7Taip pat nepaliekamas nuošalyje ir pastato, kuriame įsikūrusi alaus darykla, interjeras. Prie atnaujinto pastato yra akmeninis simbolinis suolelis su „Volfas Engelman“ atributika, pro atvirus langus matosi metalinės alaus talpos, įėjus foje yra įvairios detalės su įmonės simboliais, o pačiame pastate – jų dar daugiau. Ant vienos iš sienų yra išvardytos visos alaus rūšys ir porūšiai.

Prakalbus apie jo komandiruotes, p. Horbačauskas sako, jog kartą per porą mėnesių jos vyksta vienoje iš šalių, kurioje gamyklas valdo „Olvi“. Čia susitinka įmonių grupės gamyklų vadovai, kurie aptaria aktualijas, tendencijas, finansinius rezultatus.

Daugiau klauso nei kalba

UntitledO mes, išgėrę rytinės kavos puodelį, su direktoriumi skubame į kas savaitę rengiamą įmonės vadovų susitikimą, kuriame naujienas aptaria padalinių vadovai. Čia susitinka gamybos, personalo, prekybos vadovai, vyriausiasis inžinierius, dalyvauja aludariai Petras Sadovskis (jis įmonėje dirba jau 20 metų) ir Giedrius Valančius.

Vasara – atostogų metas, todėl kai kurių vadovų čia nėra. Mums lankantis buvo aptariamos prekybos centruose vykdomos akcijos, gamyboje kylančių klausimų sprendimo būdai. „Tokių susitikimų metu daugiausia klausausi nei kalbu, bet, jei per daug „įsivažiuoja“, jau nutraukiu kalbą. Man patinka posakis, kad klausydamas gali kažką naujo sužinoti, priešingai nei kalbėdamas, todėl visiems pravartu išmokti išklausyti“, – pastebi direktorius.

Rengia strategines sesijas

„Volfas Engelman“ vadovai renkasi ne tik kas savaitę aptarti svarbiausių aktualijų – kartą per metus maždaug 20 žmonių komanda važiuoja į strategines sesijas, kurios rengiamos įvairiuose šalies miestuose, kartais ir užsienyje.

Tokių dvi dienas trunkančių sesijų metu, anot direktoriaus, gimsta naujos idėjos, aptariami ateities projektai, sudaromas 1-3 metų strateginis įmonės veiklos „medis“. „Tokios sesijos labai reikalingos, neformalioje aplinkoje gimsta daug gerų idėjų, – p. Horbačauskas komentuoja naujų idėjų generavimo būdus. – Pavyzdžiui, užsienyje mes lankome vietinius alaus barus, vertiname čia parduodamą alų, semiamės idėjų. Kai kurias jų vėliau sėkmingai pritaikome savo gamyboje.“

untitled3Kas savaitę posėdžiaujantys padalinių vadovai dar rengia dažnesnius pasitarimus su savo komandomis, todėl, pasak „Volfas Engelman“ vadovo, įmonėje jau ima trūkti posėdžių kambarių. Įmonėje veikia ir neformali Gerbūvio gerinimo komanda, kuri pagal pateiktus pasiūlymus tobulina darbo aplinką. Darbuotojai čia taip pat pateikia savo pasiūlymus dėl įvairių procesų optimizavimo – šis procesas, tai pernai įmonėje pradėtos diegti LEAN sistemos dalis.

Veikia alaus akademija

Iš viso „Volfas Engelman“ bravore dirba 255 darbuotojai, kurių didžioji dalis yra kauniečiai, tačiau yra ir Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio gyventojų. Produkcijos gamybos pikais samdoma dar apie 20 papildomų darbuotojų. Įmonėje yra ir darbuotojų, kurie čia dirba virš 45 metų.

Šiame bravore veikia Alaus akademija, kurioje kiekvienam darbuotojui suteikiamos bazinės žinios apie alų. „Jau beveik visi darbuotojai ją „baigia“ ir gauna tai patvirtinančius diplomus. Tokios žinios yra būtinos mūsų darbuotojams, nes jie yra tarsi įmonės ambasadoriai. Jų draugai, šeimos nariai juk klausinėja jų apie alų ir kitus su tuo susijusius dalykus, todėl darbuotojai turi apie tai išmanyti“, – įsitikinęs p. Horbačauskas.

Kalbamės ir apie vadybą. Pašnekovo teigimu, diegiant naujus produktus, svarstant rinkodaros veiksmus, visada reikia rimtai žvelgti ir į alternatyvų planą B – įmonė tokį visada turi. „Sunkumai yra neišvengiami kiekvienos įmonės darbe. Svarbu, kaip jiems esi pasirengęs, kaip susitvarkai su esama situacija. Jeigu nebūsi pasirengęs – tada nuostolių mastas bus didesnis. Problemos turi būti aiškiai įvardijamos ir surandami jų sprendimo būdai“, – sako „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.

Nepataria užsibūti po darbo

Kai bravore toks didelis tempas, klausiu, ar daugelis pasilieka čia dirbti ir po oficialių darbo valandų? „Galiu atsakyti už save: man čia įdomu, smagu dirbti. Esu labai užsispyręs ir galiu ilgą laiką kantriai siekti tikslo. Aš į darbą dažnai ateinu ir per atostogas. Visgi, kalbant apie darbo valandas, galiu pasakyti tiek: reikia dirbti efektyviai ir viską suspėti darbo laiku, kad nereiktų užsibūti ilgiau. Darbo valandų – 8-17 val. – turi užtekti subalansuotam darbui. Todėl aš paprastai ir neužtrunku ilgiau. Ir darbuotojus skatinu neužsibūti, o darbus atlikti darbo valandomis“, – paaiškina p. Horbačauskas.

Tačiau, kada direktorius atostogauja, jei ir per atostogas ateina į darbą. Per metus jis dukart atostogauja – kartą į egzotiškas šalis vyksta su draugų kompanija, o kartą poilsiauja užsienyje su šeima. Kauno pašonėje su šeima gyvenantis pašnekovas esant galimybei mėgsta baidarėmis plaukti žiemą, taip pat mina dviračiu.

„Anksčiau aš visai neatostogaudavau, bet tai nėra gerai. Visgi reikia atsijungti nuo darbo. Ir mūsų įmonėje išgyvendinome tą tvarką, kai darbuotojai buvo neatostogavę po 5-10 metų. Dabar jau visi baigia išnaudoti atostogas ir tai žymiai geriau atsiliepia mūsų rezultatams, dirbame efektyviau“ – pastebi „Volfas Engelman“ vadovas.

Nustebino su pinta

Reikia paminėti vieną svarbų momentą, kuris visus alaus mėgėjus, konkurentus dar 2009 m. paskatino atkreipti dėmesį į šį bravorą – tai alaus pilstymas į Lietuvoje neregėtą tarą – 0,568 litro pintos tūrį. Tiesa, tada ši pinta buvo skardinėje taroje. Prieš tai 2008 m. įmonė pabandė rinkai pristatyti „Volfas Engelman“ prekės ženklo alų – tai buvo tarsi rinkos tyrimas, kaip vartotojai reaguoja į tokį alų su istorine „aura“.

Tačiau, kai bravoras 2013 m. pasiryžo rinkai pristatyti ir alaus pintą stiklinėje taroje, o tokios taros rinkoje taip pat nebuvo, tai tapo lemtingu lūžiu, žaibiškai išgarsinusiu Kauno aludarius. Čia jau reikėjo rizikuoti, nes stiklinis pintos butelis – tai nemažos investicijos į taros dizainą ir jos gamybą, nes tokios taros tuomet tereikėjo tik vienam „Volfui Engelman“. Be to, buvo neįmanoma prognozuoti, kaip rinka sutiks pintos butelį. Jeigu būtų įvertinusi neigiamai, tai tiesiog būtų reiškę nuostolius ir nepavykusį rinkodaros sprendimą.

untitled5Pasak p. Horbačausko, tuomet jie tiesiog turėjo elgtis kitaip nei kitos didesnės Lietuvoje veikiančios alaus daryklos, kad galėtų išsiskirti. „Mums reikėjo elgtis kitaip nei visiems, nes buvome mažesni, bet tuo pačiu ir lankstesni. Pinta – tai vienas geriausių mūsų sprendimų, kuris rinkoje padarė perversmą, – pasakoja vadovas. – Dabar į tokius butelius alų pilsto daugelis alaus daryklų, o pirmąjį žingsnį padarėme mes. Galima sakyti, konkurentai tiesiog neįvertino pintos potencialo“.

Galvoja apie gamybos plėtrą

Pirmą šių metų ketvirtį „Volfas Engelman“ dėl įvestos depozito sistemos ir dėl pakilusio akcizo padidėjusios alaus kainos pardavė 16,5 mln. l įvairių gėrimų – 6,1% mažiau nei tą patį ketvirtį pernai, kai parduota 17,5 mln. l. Atsigriebti Kauno aludariai tikisi siūlydami naujų produktų. Šiemet rinkai jau pristatyta pora naujų alaus rūšių, per metus bus iš viso pristatyta dar apie 20-30 produktų įvairiose kategorijose, ne tik alaus.

Įmonė verda 20 rūšių alų, gamina sidrą, alkoholinius kokteilius, girą, energetinius gėrimus, limonadus. Daugiausia produkcijos (apie 95%) parduodama vietinėje rinkoje, likę kiekiai eksportuojami, daugiausia į Rusiją.

Dabar Kauno bravoras yra plėtros stadijoje: atidarę naujus sandėlius šie aludariai jau galvoja ir apie gamybos plėtrą. Neseniai buvo atidaryti nauji 7.000 kv. m sandėliai, nes dabartinio ploto neužteko, todėl įmonei teko nuomotis sandėlius, o logistika didino veiklos sąnaudas.

Įmonei pernai pavyko šalia bravoro įsigyti 3 ha sklypą, kuriame buvo apleistų pastatų kompleksas – jis buvo nugriautas ir teritorijoje pastatyti nauji efektyvesnei veiklai būtini sandėliai. Juose telpa 10.000 palečių su įvairiais gėrimais. Į naujus sandėlius investuoti 4,5 mln. Eur, o prieš juos užpildant čia spėta surengti net kamerinio orkestro koncertą.

Per alaus ir vaisvandenių vartojimo piką vasarą nauji sandėliai bus pilnai užpildyti. Todėl gamybos plėtra tikriausiai bus vykdoma kartu su numatoma sandėlių plėtra. Kaip teigia p. Horbačauskas, alaus daryklos vadovas, kada ir kokio dydžio naujos investicijos bus vykdomos, paaiškės metų-dvejų bėgyje.

Svarsto ateities tendencijas

Pernai įmonė pardavė 4,7% daugiau gėrimų nei 2014-aisiais, tačiau krito pajamos. Visgi pernai pavyko padidinti pelningumą iki 2,6 mln. Eur ir užimamą rinkos dalį – nuo 20% iki 21,1%. 2015 m. bravoras pakilo į pirmąją vietą tarp Lietuvos aludarių pagal uždirbtą pelną. Tais pačiais metais, įveikęs 24.000 konkurentų iš 33 Europos šalių, „Volfas Engelman“ buvo įvertintas prestižiniuose Europos verslo apdovanojimuose.

Šįmet planuojama keliais procentais auginti pajamas, o pelningumą – 10%. „Koncentruojamės į pelningumo didinimą. Reikia mažinti pigesnių produktų gamybos apimtis, o didinti pelningesnių“, – komentuoja p. Horbačauskas.

Dėl įmonėje pernai pradėtos diegti LEAN sistemos jau pavyko 15% padidinti gamybinius pajėgumus ir sumažini sąnaudas, o kadangi šis procesas nenutrūkstantis – veiklos efektyvumą tikimasi dar labiau padidinti. Darbuotojai turi dėl ko stengtis, nes jų atlyginimai taip pat priklauso ir nuo veiklos efektyvumo.

Įmonėje yra darbuotojų komanda, kuri yra atsakinga už produktų inovacijas, o jos akiratyje – tai, kas gali būti aktualu rinkoje po 3-5 metų. Atrodytų, jog tai gana sunku numatyti. Pasirodo, įmanoma ir būtina.

Suomijos įmonių grupė „Olvi“, kurios akcijos yra kotiruojamos Helsinkio biržoje, o per metus parduodama apie 500 mln. l produkcijos ir metinė grupės apyvarta siekia apie 0,5 mlrd. Eur.