Diena su „Vilniaus degtinės“ vadovu: nuo nuostolių iki efektyvumo

Agnė Ranonytė/ Verslo žinios/ 2016.01.29

Juozas Daunys, AB „Vilniaus degtinė“ (VD) generalinis direktorius, skaičiuoja, kad jo darbo diena trunka bent 15 valandų. 11Į jas telpa nuolatinės efektyvumo paieškos, investicinių projektų, inovacijų valdymas ir dar daug visko.Visų šių valandų rezultatą galima iliustruoti įvairiai: kad ir tuo, jog kai kuriuos IT sprendimus bendrovė parduoda kitoms grupės įmonėms ar tuo, kad į VD vykstama pasimokyti valdyti procesų.

Mėgstantiems skaičius turime ir jų. 2011 m., kai už įmonės vairo stojo p. Daunys, jos nuostoliai sudarė 925.833 Eur. Jau po metų VD uždirbo 143.568 Eur pelno iki mokesčių. Nors visų 2015 m. rezultatų biržos sąrašuose esanti bendrovė dar neskelbė, per 9 pernai metų mėnesius ji uždirbo 831.000 Eur pelno.

Ko reikia, kad ištemptum bendrovę iš nuostolių, o tada ją kasmet augintum? Atsakymą žinote ir jūs: dirbti.

Ponas Daunys skaičiuoja, kad pernai bent 100 darbo dienų praleido komandiruotėse, mažiausiai 50 vakarų teko su darbo reikalais susijusiems susitikimams. Per mėnesį poilsiui tenka ne daugiau vieno savaitgalio, kituose nestinga darbo valandų.

„Į pirmuosius laiškus atsakau jau apie 6 val. ryto. Į bendrovę atvažiuoju apie 8,30 val., o išvažiuoju ne anksčiau 19 val. Dar kelioms valandoms prisėdu padirbėti nuo kokios 22 val., kai vaikai jau sugulę, pasakos paskaitytos“, – šypsosi p. Daunys.

Nuo pasiektų rezultatų iš dalies priklauso ir jo atlyginimas, kurį sudaro kelios dedamosios: fiksuota metinė dalis, su rezultatais susieta metinė premija ir akcijų opcionai – galimybė įsigyti grupės akcijų už tam tikrą fiksuotą kainą.

„Kiek akcijų man rezervuojama, taip pat priklauso nuo rezultatų. Dėl atlygio paketo kasmet sutariame metiniame pokalbyje. Jame aptariami ir kitų metų tikslai, ir kaip man bus atlyginta, jei jų pasieksiu“, – aiškina p. Daunys.

Pradžioje kontrolė

Beje, jo pareigas šio teksto pradžioje nurodėme ne visai tiksliai. Taip, p. Daunys yra „Vilniaus degtinės“ generalinis direktorius. Drauge jis atsakingas už „Marie Brizard Wine & Spirits“ grupėje, kuriai priklauso ir VD, suformuotą Rytų Europos klasterį, kurio „valdos“ apima Turkiją, Gruziją, Ukrainą, Rumuniją, Graikiją, Balkanų ir NVS šalis. Be to, nuo pernykščio gruodžio p. Dauniui patikėtas „Marie Brizard Wine & Spirits“ verslas Bulgarijoje, kur grupė valdo tris vynuogynus, fabriką ir distribucijos bendrovę.

„Pasitreniravome per krizę čia, Lietuvoje, raumenis pasiauginome, tad sulaukėme pasiūlymo eiti treniruotis į Bulgariją, – juokiasi vadovas. – Verslo organizavimo požiūriu įmonė Bulgarijoje atrodo dar prasčiau, nei mes 2008 metais. Tačiau galimybių ten – per akis. Tik dirbk.“

Ir ilgai užsibūti nuostoliuose neketinama. Ponas Daunys įsitikinęs, kad su neigiama EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidevėjimą ir amortizaciją) Bulgarijoje kol kas gyvuojančio verslo ataskaitose jau šių metų pabaigoje ties šia eilute minuso ženklo neliks.

Taigi nuo ko pradėti, kai reikia įmonę prikelti naujam gyvenimui?

Pradžioje reikia kontrolės. „Bulgarijoje esu nurodęs, kad nei vienas sprendimas negali būti priimtas manęs neinformavus. Ilgainiui sprendimus perleidžiu darbuotojams. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje iki manęs atkeliauja ne daugiau kaip 5% problemų. Visus kitus klausimus sprendžia darbuotojai pagal savo atsakomybės ribas. Tačiau jie turi būti pasirengę prisiimti atsakomybę“, – pažymi p. Daunys.

Prašome jo apibūdinti, kaip atrodė VD 2011 m., tik atėjus vadovauti.

„Įmonė veikė vienoje rinkoje, turėjo vieną produkcijos kategoriją, t. y. degtines, ir vieną prekės ženklą. Sąskaitoje švilpavo vėjai“, – buvusią padėtį lakoniškai nusako p. Daunys.

Taigi reikėjo diversifikacijos, nes tai padeda išskaidyti riziką, mažinti sąnaudas ir tvarkyti procesus.

„Kai ateini į įmonę, kurioje pinigų nėra niekam, svarbiausia užduotis – efektyvinti procesus, nes tai tiesiogiai veikia sąnaudas. Ir dar turi tris papildomas užduotis: mažinti sąnaudas, mažinti sąnaudas ir dar pamažinti sąnaudas. Viską, ko nereikia meti už borto, ko reikia – minimizuoji. Kai jau atsiranda šiek tiek pinigų, galima galvoti apie investicijas“, – patirtimi dalijasi p. Daunys.

„Lean“ ir inovacijos

Beje, su p. Dauniu susitikę apie 8,30 val. įmonėje turime laiko trumpam pokalbiui ir puodeliui kavos. 9 val. jau skubame į seno pastato sostinės Panerių gatvėje kitą aukštą, kur įsikūręs Pardavimų skyrius. Pagal „Lean“ metodiką vykstančiame susirinkime per kelias minutes aptariami dienos rezultatai.

„Kai pradėjome diegti „Lean“, aš buvau vienintelis, kuris tuo tikėjo. Pasipriešinimo – tai oi, kiek buvo, – tą „oi“ nutęsia p. Daunys. – Svarbiausia man buvo įtikinti, uždegti vadovų komandą, nes jie žinią neša kitiems. Jei jie nebūtų patikėję, vienas nieko nebūčiau padaręs“.

Lieknoji gamyba yra vienas iš būtų dirbti efektyviau. Dar p. Daunio nuomone, būtinos inovacijos. Visa tai sudėjus draugėn sukuriami maksimaliai automatizuoti, efektyvūs, menkai nuo žmogaus klaidų priklausomi procesai.

„Žmonės čia skatinami galvoti, siūlyti, keisti. Nedideli patobulinimai, t.y. „Lean“ kaizenai, pernai mums padėjo sutaupyti apie 30.000 eurų“, – skaičiuoja p. Daunys.

Tačiau vien smulkiais patobulinimais gyvas nebūsi. VD yra sukūrusi išties inovatyvių įrankių. Vienas iš jų – bendrovės programuotojų sukurta programėlė, kurią savo išmaniuosiuose telefonuose turi dauguma įmonės darbuotojų. Pamatę, kad kurioje parduotuvėje stinga bendrovės produktų, jie programėle informaciją perduoda tiesiai pardavimų skyriui.

„Iš viso pas mus dirba 200 žmonių, kurie yra bendrovės akys ir ausys ir jiems rūpi galutinis rezultatas. Be to, ši programėlė leidžia dar labiau jaustis dalimi organizacijos, kurios rezultatai susideda iš kiekvieno pastangų, o drauge nauda taip pat grįžta kiekvienam“, – pasakoja vadovas, kuriam kalbant itin dažnai skamba įvardis „mes“.

Ir čia pat patikina, kad atlyginimai bendrovėje pastaraisiais metais keliami nuolat, pinigų tam numatyta ir šių metų biudžete – užsibrėžtas tikslas pasiekti, kad darbuotojai gautų gerokai didesnes algas, nei rinkos vidurkis.

„Tikrai kalbu ne vien apie administraciją“, – patikina p. Daunys ir grįžta prie pačių susikurtų darbo įrankių.

Bendrovės programuotojai yra sukūrę ir žaliavų valdymo programą, kuri padeda visiškai automatizuoti žaliavų likučių apskaitą, prognozuoti gamybą, taigi ir žaliavų poreikius, formuoja įvairias ataskaitas ir t.t.

„Su šia programa matau rezultatų prognozę porai mėnesių į priekį. Naudojame beveik 1.000 žaliavų rūšių, kurias valdo 2 darbuotojai ir didžioji dalis jų pas mus atkeliauja būtent tada, kai reikia. Dinamika didžiulė, nes visuomet perkame minimalius kiekius, kad neįšaldytume pinigų sandėlyje“, – IT profesionalų pagalba džiaugiasi p. Daunys.

Paprašytas šių įrankių teikiamą naudą iliustruoti pavyzdžiu, p. Daunys skaičiuoja, kad 2012 m. VD pirkdavo apie 670 žaliavų rūšių, dabar – 990. Tačiau žaliavų apyvartumas sumažėjo nuo 63 iki 30 dienų.

„Tai reiškia, kad atlaisvinome tiek pinigų, kiek žaliavoms išleidžiame per mėnesį. Taip, tikiu, kad rinkoje yra panašių valdymo programų. Mes saviškę kurti pradėjome dar tada, kai pinigų investicijoms stigo, o įrankis buvo būtinas. Kita vertus, vargiai rastume sprendimą, kuris taip tiksliai atitiktų mūsų poreikius“, – pažymi p. Daunys.

Įmonėje veikia pačių sukurta gamybos stebėsenos platforma. Jos padedamas vadovas realiu laiku savo kompiuteryje mato, kas vyksta gamybos cechuose. Mat, kai jau gaminama, įrengimai privalo suktis be priekaištų – yra suskaičiuota, kad 1 sek. prastovos VD kainuoja 0,29 Eur.

Bendrovė turi ir mobilaus pardavėjo programėlę, kuri padeda darbuotis pardavimų skyriaus profesionalams.

Be inovacijų, nuolatinių kad ir mažų žingsnelių sklandesnio darbo link p. Daunys sako neįsivaizduojantis jokios modernios įmonės. Ir čia pat pateikia pavyzdį. Pastebėta, kad krautuvo vairuotojas nespėja pristatyti žaliavų gamybos cechui, nes tuo metu turi iškrauti atgabentas žaliavas.

„Lengviausias sprendimas – priimti dar vieną darbuotoją. Efektyvesnis – peržiūrėti žaliavų pristatymo grafiką ir užtikrinti, kad jos atkeliautų tada, kai patogu mums, kad tas pats darbuotojas viską spėtų“, – sprendimą pateikia p. Daunys.

Anot jo, grupėje VD jau dabar išsiskiria efektyvumu. Juolab, kad baigiami ir investiciniai projektai: bendrovei priklausančioje Obelių spirito varykloje veikia bioelektrinė, rekonstruotas paruošimo cechas, pastatytos naujos distiliavimo ir rektifikavimo kolonos, testuojamas biokuro katilas.

„Visa tai reiškia, kad mes iš vieno grūdo pasigaminame spiritą, šilumą, elektrą ir garą, kuris būtinas gamybos procese. Turime visišką energetinę nepriklausomybę ir maksimalų efektyvumą. Be to, mes vieninteliai Lietuvoje distiliuojame lietuvišką spiritą iš lietuviškos žaliavos“, – kalba p. Daunys.

Inovuoti visai grupei

2Visoje grupėje veiklos strategija formuojama 4 metams. Kai kurie tikslai vilniškei įmonei suformuluojami. Tačiau ir pati bendrovė gali rodyti iniciatyvą, ieškodama savo vietos bendroje strategijoje.

„Taip, mes maži. Drauge tai reiškia, kad esame labai lankstūs. Taigi siekiame, kad mūsų technologai čia, laboratorijoje, kurtų naujus produktus visai grupei, čia juos išmėgintume gamyboje. Jei jie būtų kuriami Vilniuje, labai tikėtina, kad mes jus ir gamintume. Tai reiškia, kad gerokai išaugtų mūsų svarba visai grupei. Taigi mūsų siekis – tapti visos grupės inovacijų platforma“, – planus brėžia p. Daunys.

Tam ruošiantis iki smulkiausių detalių išnagrinėtas visas naujo produkto kūrimo procesas, nustatyti ir pašalinti trukdžiai, taigi kiek tik įmanoma sutrumpintas laikas nuo žaliavų užsakymo iki galutinio produkto.

Kitas užsibrėžtas tikslas – didinti eksportą ir turėti tokių prekių ženklų, kurie pasiekia išskirtinių pardavimų. Tai, grupės kalba kalbant, – produktai „milijonieriai“, arba tokie, kurių per metus parduodama milijonas 9 litrus talpinančių dėžučių. Kol kas bendrovė tokių neturi, tačiau sparčiai augant kai kurių produktų paravimams tikisi turėti tris.

Varo rezultatas

„Štai tiek“, – ranka virš galvos brėžia p. Daunys, paklaustas ar po visų patobulinimų dar liko vietos efektyvumui reikšmingiau didinti.

Anot jo, pokyčių dar laukia kai kurie Lietuvoje veikiančios bendrovės padaliniai, cechai. Kita vertus, 60-70% vadovo darbo laiko dabar tenka verslui Bulgarijoje.

Paklaustas, kas labiausiai jį varo pirmyn ir verčia dirbti po 15 val. per parą ir savaitgaliais, p. Daunys nedvejodama sako: „rezultatas“. Ne tiek finansinis, kiek tai, kokią bendrovę savo ir kolegų pastangomis sekasi sukurti.

„Taip ir su Bulgarija: noriu pažiūrėti, ar galiu ištraukti tą verslą. Dabar EBITDOS nuostolingumas ten – 8%, bet jie nėra beviltiški. Matau galimybes ir manau, kad šiuos metus jau baigsime su teigiama EBITDA. Taip, sunkūs laukia metai“, – džiaugsmingai taria p. Daunys.